2011.12.07 00:00
Mažakraujystė – raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), išnešiojančių deguonį, trūkumas kraujyje. Suaugę šunys mažakraujyste suserga, kai raudonųjų kraujo kūnelių koncentracija kraujyje tampa mažesnė nei 37 procentai. Sveikų šūnų kraujyje raudonųjų kraujo kūnelių koncentracija siekia 39 – 60 procentų. Raudonieji kraujo kūneliai gaminami kaulų smegenyse ir gyvuoja vidutiniškai 110 – 120 dienų. Susenę raudonieji kraujo kūneliai surenkami blužnyje ir pašalinami iš kraujotakos sistemos. Geležis, esanti jų sudėtyje, perdirbama gaminant naujus eritrocitus.
Raudonųjų kraujo kūnelių paskirtis yra išnešioti deguonį. Kaip tik todėl, pagrindiniai mažakraujystės simptomai yra deguonies trūkumas kūno organuose ir raumenyse. Kiti mažakraujystės požymiai: apetito stoka, letargas, silpnumas. Sergančių šunų dantenos ir liežuvis tampa blyškiai rožinės arba baltos spalvos, gali padažnėti pulsas ir pagreitėti kvėpavimas, kvėpuojant tenka įdėti daug pastangų. Klausant širdies dūžių gali girdėtis neaiškūs garsai.
Mažakraujyste šuo gali susirgti netekęs daug kraujo, dėl hemolizės – padidėjusio eritrocitų irimo arba kai šuns organizmas nepagamina pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių.
Mažakraujystė netekus daug kraujo
Suaugę šunys daug kraujo gali netekti dėl įvairių traumų, lėto kraujavimo iš virškinamojo trakto ir jame atsiradusių auglių, dvylikapirštės žarnos opos, parazitų, kraujavimo iš šlapimo takų ir t.t. Jauni šunys kraujo gali netekti užsikrėtę askaridėmis arba blusomis.









Komentuoti