2011.09.30 07:00
Šeimininkus dažnai ištinka šokas sužinojus, kad jų augintinis gyvena tylos pasaulyje. O dar didesnis susirūpinimas kyla ieškant ir nerandant informacijos apie tai, kaip negirdinčiu šunimi rūpintis, kaip jį dresuoti.
Šiandien ši problema tampa vis retesnė, nes susidūrę su šunų kurtumu žmonės, rašo knygas, kuria interneto puslapius ir dalinasi informacija, atsirado specialius kursus baigusių kurčių šunų dresuotojų. Todėl galima daryti išvadą, kad auginti negirdintį šunį šiais laikais tampa vis lengviau.
KAS SUKELIA ŠUNŲ KURTUMĄ?
Kai kurie šuniukai jau gimsta būdami kurti, todėl pasitaiko įgimtas kurtumas. Šunys, kurie gimė girdėdami, kurti gali tapti dėl įvairių priežasčių: lėtinės ausies infekcijos, ausies traumų, vaistų poveikio ir senyvo amžius.
AR EGZISTUOJA ŠUNŲ VEISLĖS SU ĮGIMTO KURTUMO RIZIKA?
Taip, iš tiesų egzistuoja. Labiau linkusi į kurtumą yra dalmatinų veilė, atlikti tyrimai parodė, kad 30% šios veilės šuniukų gimsta kurti viena ar abiejomis ausimis.
Kitos į rizikos grupę patenkančios veislės bulterjerai, Anglų seteriai, Australijos aviganiai, Katahulos leopardiniai šunys, skalikai ir Parsono Raselo terjerai (oficialiai žinomi kaip Džeko Raselo terjerai).
Nors mokslininkai kol kas tiksliai negali pasakyti, kas sukelia įgimtą kurtumą, pastebėta, kad kurti dažniausiai gimsta baltos ar artimos baltai spalvos šunys. Pigmento trūkumas galvos kailio spalvoje sukelia pigmento ląstelių vidinėje ausyje vystymosi defektą arba šių ląstelių iš viso trūksta. Taigi pigmento ląstelių trūkumas sukelia nervinių ląstelių, kurios reikalingos garsui girdėti, žūtį. Tačiau toks dėsnis pastebėtas ne visų baltos spalvos veislių šunyse.
KOKIOS NEĮGIMTO KURTUMO PRIEŽASTYS?











Komentuoti