Dažniausios šunų bakterinės ligos

2011.07.30 17:18

SALMONELIOZĖ

Kai kurios salmonela rūšies bakterijos gali sukelti staigų infekcinį viduriavimą. Salmonela išlieka gyvybinga daugelį mėnesių ar metų dirvoje ir trąšose. Šunys šių bakterijų gali gauti suėdę žalio ar komerciškai gaminto apkrėsto maisto, o taip pat suvalgę kito gyvūno išmatų ar uostydami bei laižydami paviršius, kur galėjo būti salmonelioze užsikrėtęs šuo. Ši bakterinė infekcija gresia šunims, valgantiems tik žalią maistą.

Maži šuniukai ir jauni šunys labiausiai linkę užsikrėsti salmonelioze, šią ligą gali lemti ir antisanitarinės sąlygos, mitybos nepakankamumas, susilpnėjusi imuninė sistema. Ligos ženklai: vėmimas, karščiavimas, viduriavimas. Išmatos gali turėti kraujo priemaišų. Gali pasireikšti dehidratacija, bakterija, patekusi į kraują gali sukelti kepenų, inkstų, gimdos ir plaučių abscesą. Ūmi liga gali tapti lėtine, kai viduriavimas tęsiasi kelis mėnesius. Nuo sergančio šuns gali užsikrėsti kiti gyvūnai ir žmonės. Gydoma skysčių terapija ir antibiotikais. Norint, kad augintinis neapsikrėstų salmonelioze reikėtų laikytis higienos reikalavimų.

BORDETELLA

Bordetella bronchiseptica – bakterija dažniausiai aptinkama šunų, sergančių šunų kosuliu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis, organizme. Bordetellos sukelti viršutinių kvėpavimo takų negalavimai: sausas kosulys lydimas išskyrų iš nosies ar akių. Mažiems šuniukams ir vyresnio amžiaus šunims su nusilpusia imunine sistema ši liga gali išsivystyti į pneumoniją, kuri kartais kelia grėsmę gyvybei. Šią bakteriją nešiojantys šunys gali apkrėsti kitus šunis. Gydoma poilsiu, buvimu drėgnoje aplinkoje, antibiotikais. Gali būti taikomos bordetellos vakcinacijos, ypač tiems šunims, kurie dalyvauja parodose, dažniau turi kontaktą su kitais šunimis.

KAMPILOBAKTERIOZĖ

Kampilobakteriozė tai liga, sukelianti staigų infekcinį viduriavimą mažiems šuniukams. Taip pat ja gali apsikrėsti silpnos sveikatos ar žarnyno infekcijomis sergantys šunys. Kampilobakterioze šunys gali užsikrėsti per užkrėstus maisto produktus, vandenį, neapdorotą paukštieną ar jautieną ir gyvūnų išmatas. Ši bakterija gali išgyventi iki daugiau nei penkių savaičių vandenyje ir nepasterizuotame piene.

Inkubacinis periodas trunka nuo vienos iki septynių dienų. Ūmios infekcijos ženklai: vėmimas ir viduriavimas, kartais su gleivėmis ir krauju. Sergama dažniausiai nuo penkių iki penkiolikos dienų, bet gali išsivystyti ir lėtinis viduriavimas. Gydoma šilta, sausa ir streso nekeliančia aplinka, skysčių terapija, antibiotikais, eritromicinu ir ciprofoloksinu. Norint apsisaugoti nuo šios ligos labai svarbu higiena, šia bakterine liga gali susirgti ir žmonės.

KOLOBACILIOZĖ

Kolobaciliozė tai infekcinis viduriavimas, sukeltas bakterijos E. koli. Egzistuoja keletas E. koli bakterijos atmainų, kurios nėra normalios žarnyno floros dalis. Patekusios į organizmą, šios atmainos sukelia staigų viduriavimą. E. koli bakterija gali patekti per užkrėstą vandenį, maisto produktus ar išmatas. Kolobacilioze rizikuoja susirgti šunys, ėdantys žalią maistą, jei jį apdorojant ir po apdorojimo saugant nesilaikoma higienos reikalavimų.

Šaltinis: pets.webmd.com