2012.01.29 11:04
Dažniausia vėžiu serga vidutinio amžiaus ir 10 – 15 metų sulaukusios katės. Limfoma – išimtis, nes dažniausiai ja suserga jaunos katės. Dauguma vėžio formų neturi jokių išorinių požymių, išskyrus odos ir pieno liaukų auglius. Šiose vietose esantys dariniai gali būti aptikti atliekant išorinę apžiūrą.
Didelis procentas kačių vėžio yra susijęs su kačių leukemijos virusu ir kačių imunodeficito virusu. Dažniausiai vėžio pažiedžiamos vietos – limfmazgiai (limfoma) ir kraujo ląstelės (kraujo vėžys), tačiau bet kuris kitas organas ar audinys taip pat gali būti paveiktas. Kur kas dažniau katės serga limfoma. Kitos pavojingos kačių ligos tai mažakraujystė, kačių infekcinis peritonitas (FIP), gromeluronefritas, nugaros smegenų vėžys ir toksoplazmozė.
Odos augliai – kita dažnas vėžys, kuriuo suserga katės. Ramina tai, kad dauguma odos auglių nepiktybiniai. Tačiau, odos vėžiu suserga net 25 procentai kačių. Kitas pagal dažnumą pasitaikantis vėžys – pieno liaukų (17 procentų).
Vėžys tai būklė, kai greitas ląstelės dalijimasis ir audinio augimas pasireiškia organo funkcijų slopinimu. Pavyzdžiui, paimama katės inksto biopsija ir randama, kad masė yra tik šiek tiek panaši į normalaus inksto. Inksto audinys daugiau nebeatlieka savo funkcijų, nors ir padeda inkstui išskirti šlapimą. Jei vėžys negydomas, jis gali išplisti į kitus kūno organus. Per tam tikrą laiką katės gyvenimo dienos tampa suskaičiuotos.
Vėžys turi stadijas, kurios nustatomos pagal piktybiškumo laipsnį. Pirminės stadijos vėžys neplinta ir tūno vienoje vietoje, kol nepasiekia paskutinės stadijos. Vėliau jis ima plisti po kitus organus. Labai didelio piktybiškumo vėžys plinta greitai.
Burnos vėžys pasitaiko daugiau nei 10 procentų kačių. Beveik visi jo atvejai piktybiniai. Vėžys pasireiškia seilėtekiu, katei tampa sunku ėsti, gumbas ar opa auga pažeisdami liežuvį ir dantenas.
Faktai apie kačių vėžį:












Komentuoti