Kaip šerti gyvatę?

2011.07.20 14:05

Herpetologijos specialistai ir gyvačių auginimo entuziastai sutinka, kad namuose laikomos gyvatės turėtų būti šeriamos tik negyvu grobiu, jei tai įmanoma. Taip yra todėl, kad besipriešinantis gyvas grobis gali gyvatę sužeisti. Maitinti gyvatę negyvu šaldytu grobiu priimtina bei ekonomiška tiek pačiam gyvūnui, tiek jų šeimininkams. Prieš maitinant gyvatę šaldytu grobiu, jį reikia atitirpdyti, kad gyvatė noriau rytų, galima priklijuoti tikros žiurkės plaukų ir imituoti grobio judesį. Tokį šėrimo būdą yra išbandę herpetologai ir gyvačių auginimo entuziastai, be to, kai kurie jų mano, kad grobis prieš užšaldant turėtų būti išdorotas. Tai sumažina tikimybę skerdienoje atsirasti bakterijoms. Į skerdieną galima patalpinti želatinos kapsulę pripildytą vitaminais, mineralais ir amino rūgštimis. Žinoma, tą darykite ne prieš užšaldydami mėsą, bet jau atitirpdę, kai ruošiatės sumaitinti gyvatei.

Įleisti į terariumą gyvi graužikai (dažniausiai žiurkės ir pelės) kartais lieka nepastebėti ir alkana gyvatė pati gali tapti “pietumis” ir būti sužeista. Tokie atvejai dažniausiai pasitaiko tada, kai gyvatė serga arba yra nealkana. Visgi, jei gyvatė neryja ką tik paskerstos arba šaldytos aukos, galima grobį supančioti gyvą. Taip jis neturės galimybės sužeisti gyvatę. Gyvus graužikus galima patalpinti į popierinį maišelį. Jei gyvatė nerodo noro ryti auką, išimkite siūlomą grobį iš terariumo ir pasiūlykite vėliau, jei neryja ir pasiūlius vėliau, galbūt verta pasikonsultuoti su veterinaru ir patikrinti, ar tai nėra giliau slypinčios sveikatos problemos priežastis.

Gyvatės gauna nemažai bakterijų iš maisto, kurį suvartoja, ypač todėl, kad gali maitintis bet kokios rūšies grobiu. Nebūna taip, kad suvartotas grobis neturėtų kokių nors bakterijų. Tačiau, pavojų keliančių bakterijų skaičius gali būti sumažintas tinkamai pasirenkant būsimą gyvatės auką. Maitinant gyvatę labai svarbu laikytis saugumo priemonių, ypač tada, kai gyvatė labai alkana. Išbadėjusi gyvatė gali įkirsti savo šeimininkui, kai atveriamas terariumas ir į jį metamas grobis. Tai kelia didelį pavojų ypatingai tada, kai šeriamos didelės gyvatės, kurios paprastai stipresnės, nei jų šeimininkai. Pasitaiko atvejų, kai toks gyvatės šėrimas baigiasi ne itin sėkmingai ir tenka vykti į ligoninę, todėl patariama būti atsargiems. Jei šeriate daugiau nei vieną gyvatę, saugokitės ne tik pats, bet saugokite ir jas pačias, kad pešdamosis dėl grobio nesusižeistų.

Namuose auginamos gyvatės nuo mitybos nepakankamumo kenčia kur kas dažniau, nei laisvėje gyvenantys jų giminaičiai. Taip yra todėl, kad laisvėje besiveisiančios gyvatės maitinasi įvairios rūšies grobiu, tuo tarpu namuose auginamų gyvačių mityba kiek skiriasi nuo tų, kurios gyvena laisvėje, nes grobis būna apdorotas ir ne pačios gyvatės sumedžiotas ir t.t. Tačiau nepaisant kai kurių skirtumų, mitybos nepakankamumas tarp namuose auginamų gyvačių pasitaiko ne taip jau dažnai. Kaip pastebėta, ligos, sukeltos netinkamos mitybos dažniausiai pasitaiko jaunoms gyvatėms, kurios maitinamos pelių jaunikliais, paukšteliais, reptilijomis ir t.t. arba vabzdžiais. Šie gyvūnai neturi visų, augančiai gyvatei reikalingų maisto medžiagų, todėl gali rastis jų stoka, tačiau suaugusias gyvates minėtais gyvūnais šerti galima.

Gyvatės šėrimo ypatumai priklauso nuo jos amžiaus, rūšies, dydžio, būklės ir kitų specifinių faktorių. Gyvatės šeriamios kartą per 1-2 savaites, augančios dažniau. Pagyvenusio amžiaus gyvatės šeriamos rečiausiai – kartą per 3-6 savaites. Venkite permaitinti. Per dažnas maitinimas ir įvairiarūšis maistas gali būti pernelyg greito augimo priežastimi, todėl verta laikytis maitinimo instrukcijų.

Šaltinis:  animalhospitals-usa.com