Sužinokite daugiau apie naminių vorų sveikatą

Teksto dydis:

Sužinokite daugiau apie naminių vorų sveikatą

Jei namuose auginate tokį egzotišką gyvūną kaip voras, labai svarbu tinkamai rūpintis jo sveikata, kurios sutrikimai dažnai laiku nepastebimi dėl minimalaus voro ir jo šeimininko kontakto. Vienas iš būdų nustatyti ar voras serga, tai jo mitybos pokyčių stebėjimas. Tiesa, yra ir tokių vorų rūšių, kurios gali gana ilgą laiką išbūti be maisto.

Namuose auginamo voro sveikata priklauso nuo jam suteiktų gyvenimo sąlygų. Svarbiausią vaidmenį čia atlieka vorą supanti aplinka ir maistas. Vorus patariama auginti patogioje, švarioje ir saugioje vietoje – terariume. Kiti ne mažiau svarbūs veiksniai tai aplinkos temperatūra, apšvietimas bei drėgmė. Turite būti tikri, kad vorui bus suteiktos ne tik minėtos sąlygos, bet ir užteks vietos pasislėpti, nes šie gyvūnai nemėgsta bendravimo ir mieliau tūno tamsoje vieni. Atminkite, kad kiekvieno iš šių faktorių pokyčiai gali daryti įtaką voro sveikatai.

Ką ėda voras? Tikriausiai daugelis nutuokia, kad vorai maitinasi įvairių rūšių vabzdžiais: nuo drugelių iki musių. Vabzdžių, skirtų maitinti vorus, galima įsigyti bet kurioje zoologijos prekių parduotuvėje, o atėjus vasarai ir patiems prisigaudyti. Labai svarbu, kad vabzdžiai, kuriais maitinsite vorą, būtų neapsikrėtę pavojingomis ligomis. Jei norite, kad voras būtų sveikas, prieš maitindami jį, vabzdžius išpurkštite vitaminų tirpalu.

Patariama vorą maitinti mažesnio dydžio vabzdžiais, nei jis pats, kad nekiltų virškinimo sutrikimų. Kitas svarbus dalykas – vanduo, nes voras reguliariai turi gauti švaraus ir šviežio vandens, todėl pravartu dažnai keisti indą su vandeniu. Beje, nepripilkite vandens per daug, nes voras dubenyje gali netyčia prigerti. Jei auginate vorą, kuris audžia voratinklius, galite užpurkšti šviežio vandens ir ant voratinklio, nes tai taip pat padeda aprūpinti šį gyvūną vandeniu.

Atėjus metui keisti odą, vorai nustoja ėsti, tad dėl to rūpintis neverta. Ypač tarantulai, tampa labai jautrūs odos keitimosi periodu. Jie guli ant nugaros ir laukia, kol senasis egzoskeletas atsiskirs nuo kūno, o pasibaigus procesui apsiverčia atgal. Kelios dienos po to, kai atsikratoma senojo egzoskeleto, naujasis dar esti minkštas ir jautrus, todėl saugokite savo voriuką nuo kitų, jam galinčių kelti pavojų gyvūnų ir nemaitinkite gyvais vabzdžiais.

Šaltinis: mypets.net.au

Komentuoti