Ką reikėtų žinoti apie naminių gyvačių sveikatą?

Šie šaltakraujai gyvūnai namuose auginami išties retai, todėl informacijos apie gyvačių priežiūrą, o tuo labiau ligas nėra gausu. Vieni gyvatėms jaučia fobiją, kiti mano, kad tokį gyvūną namuose laikyti nuobodu, nes jis nežaidžia, neteikia šilumos ir jaukumo, tačiau atsiranda ir tokių žmonių, kurie su malonumu namuose augintų gyvatę ir jos rangymasis rankose būtų kur kas mielesnis dalykas, nei minkštas ir pūkuotas katinas ant kelių.

Naminių gyvačių raktas į gerą sveikatą ir ilgaamžiškumą yra tinkama jų priežiūra ir maitinimas. Lygiai taip pat svarbu laiku pastebėti ligos požymius, už ką vienodai atsakingi tiek šeimininkas, tiek veterinaras.

Svarbu atminti, kad net ir naujai įsigyta gyvatė dažnai gali turėti sveikatos sutrikimų. Kaip tik todėl būtina apsilankyti pas veterinarą, kur bus atlikta kūno apžiūra, ištirtos išmatos, kraujas ir atlikti kiti būtini tyrimai. Tai padės išsiaiškinti ar įsigijote sveiką gyvūną. Profilaktinę medicinos apžiūrą būtina atlikti kartą metuose. Tačiau, kai negalavimai aiškiai matomi, veterinaro apžiūra būtina ilgai nedelsiant.

Bendri naminių gyvačių sveikatos sutrikimai

Vidurių užkietėjimas: tai dažna naminių gyvačių problema. Priežastys: aplinkos temperatūros pokyčiai, ligos, dehidratacija, traumos, parazitinis užkratas ir išeinamosios angos akmenys. Leiskite gyvatei 20-30 minučių paplūduriuoti šiltame vandenyje kas 1-2 dienas. Dažniausiai tai padeda gyvatėms pasituštinti/pasišlapinti. Jei toks metodas nepadės, kreipkitės į veterinarą.

Kloakolitas: naminių gyvačių dehidratacija (ypač ilgai trunkanti) gali turėti neigiamą poveikį šlapimo išsiskyrimui. Pasireiškus šiai ligai šlapimo rūgšties akmenys ima formuotis šalia šalinamosios angos. Jų buvimas šioje vietoje apsunkina šlapimo ir išmatų pašalinimą, kas gali sukelti rimtų negalavimų. Dehidratacija parodo, kad gyvatė turi rimtų sveikatos sutrikimų, todėl būtina veterinaro apžiūra. Gydant reikia šalinti problemą, kuri sukėlė dehidrataciją. Kloakolitas gali būti gydomas mineralinių aliejų klizmomis. Šią procedūrą gali atlikti tik patyręs veterinaras.

Išvarža: šalinamosios angos ir reprodukcinių organų išvaržos plačiai paplitusios tarp naminių gyvačių. Dažnai to priežastis negali būti nustatyta. Stangos kiaušinių dėjimo metu ar stangos susijusios su šlapimo rūgšties akmenimis gali daryti įtaką išvaržos atsiradimui. Išvaržos atveju reikalinga medicininė pagalba.

Nėrimosi pokyčiai: atsiranda tada, kai nėrimosi procesas paveikiamas išorinių trukdžių ar vidinių organų ligų, odos sužeidimų, išorinių parazitinių infekcijų ir tada, kai trūksta daiktų, į kuriuos būtų galima trintis neriantis. Tokiu atveju gyvatė nepilnai išsineria iš senosios odos. Padėti jai galima pamerkiant į šiltą vandenį kelioms valandoms, odai suminkštėjus ją galima bandyti nutrinti naudojant drėgną rankšluostį. Procedūrą galima kartotį kiekvieną kartą prireikus.

Vėžys: gyvatės juos serga labai retai. Kai kurie augliai buvo aptikti gyvatėms dar esant gyvoms, bet dauguma jų rasti jau atliekant pomirtinę apžiūrą. Augliai gali būti piktybiniai ir nepiktybiniai, ir gali rastis bet kuriame gyvatės kūno organe. Kur kas dažniau nei kitų rūšių gyvatės, vėžiu suserga smaugliai. Gyvačių šeimininkai turi būti budrūs ir stebėti įtarimą keliančius guzelius ar žaizdas, kad ligą dar būtų galima pagydyti.

Vidaus organų nepakankamumas: svarbu laiku pastebėti ligas ir jas gydyti, nes gali sutrikti tam tikrų organų veikla, o tai ateityje darys įtaką vėžinių susirgimų atsiradimui ar taps ankstyvo nudvėsimo priežastimi. Dehidratacija ir inkstų išskiriama šlapimo rūgštis gali tapti kitų gyvybiškai svarbių organų veiklos sutrikimo priežastimi.

Šaltinis: animalhospitals-usa.com